Nukas - Nukės pasakos

Nukės pasakos

HiPPukų vaišės

Kažkur, toli toli yra nedidelė, kupina stebuklų Hipp šalis. Ji toli nuo didelių užterštų miestų. Pievos ten žalios, vanduo upeliuose tyras. Gyvena ten darbštūs maži žmogiukai hippukai. Nuo senų senų laikų jie meduolius kepa, žoleles renka, mažus vaikus lanko. O į svečius eidami kraiteles nešasi. Ir pilnos tos kraitelės skanių sulčių, tyrelių, sausainių ir pienelio patiems mažiausiems. Tiems, kurie ką tik pradeda valgyti košeles, dovanoja linksmą, spalvotą šaukštą. Hippukai nepamiršta ir mamyčių – joms arbatėlė iš daugybės žolelių. Tikras skanumėlis tos hippukų vaišės.

Hippukams tenka rimtai padirbėti, kad tokie stebuklai į mažus stiklainiukus patektų. Toje šalyje visi draugiškai pasidalinę darbus: kas žemelę purena, kas sėklytes sėja, kas sudygusius augalėlius prižiūri, kas derlių renka. Kai mažieji darbštuoliai nebespėja kenkėjų rinkti pagalbon pasikviečia paukštelius, kad šie laukus apžiūrėtų, vikšriukus išrinktų. Žoleles arbatėlėms fėjos laukuose renka, kruopščiai džiovina, sumala į dėželes supilsto.

Tik nuo hippukų, paukštelių, fėjų pastangų priklauso kokios uogos ir vaisiai pateks į tyreles, košeles. Hippukai turi daugybę malūnėlių, rėčių, sietų, sietelių, sulčiaspaudžių – viską, kas užauga reikia kruopščiai paruošti ir į mažus stiklainėlius sutalpinti. Jie turi ir Didžiąją knygą į kurią viską kruopščiai surašo. Kas kur užaugo, kas į kokią košelę sutrinta ir į kurią parduotuvę išvežta.

O kol hippukų lauksite mamytė iš parduotuvės jų lauktuves parneš.

Apie Hipp šalį pasakojo Miglės ir Bangos mama

NUKAS IR NIUKAS

Kartą žaislų dėžėje kilo didžiulis bruzdesys. Žaislai šurmuliavo, rėkė, ginčijosi. Dėl ko? Pasirodo, į dėžę įsirangė du maži bevardžiai nykštukai. Kur tai girdėta: neturėti vardo!

- Greičiau juos kaip nors pavadinkime! - šaukė iš visų kampų žaislai. - Bet kaip? Kokie vardai jiems tiktų?

Nykštukai buvo panašūs kaip du vandens lašai. tik vienas išdrožtas iš medžio, kitas - pasiūtas iš raudono aksomo. Žaislai tai greit pajuto. Kietos medinuko alkunės spaudė meškiuko Kiuko šoną. O prie minkštojo nykštuko iš karto prisiglaudė alavinis kareivis Kukas.

- Medinukas turi būti Nukas. Jis kietas, tvirtas - jam tiks šis vardas, - pasakė išmitingoji pelėda Ėda, vartydama savo dideles akis.
- Tada mano brolis aksominiukas tegu vadinasi Niukas, nes jis toks minkštas ir švelnus, - paprašė medinukas, nuo dabar jau Nukas.
- Sutinkame, - pritarė pelėda Ėda.

Dėmesio ! Už įdomias ir gražias pasakas Jūsų laukia apdovanojimai