A2 beta kazeino reikšmė ožkų pieno mišiniuose ir jų toleravimas

  • A2 beta kazeino reikšmė ožkų pieno mišiniuose ir jų toleravimas

    Mityba pirmaisiais gyvenimo metais yra labai svarbi vėlesnei vaiko sveikatai. Motinos pienas yra geriausias kūdikių mitybos šaltinis [1], o pieno mišiniai kūdikiams yra rekomenduojama alternatyva, kai mama dėl tam tikrų priežasčių negali maitinti savo pienu. Ožkų pieno pagrindu gaminami mišiniai kūdikiams yra palyginti nežinoma karvių pieno mišinių kūdikiams alternatyva, tačiau jau 2012 metais patvirtinta Europos maisto saugos tarnybos bei Pasaulio sveikatos organizacijos [2]. Daugelyje šalių, įskaitant Naująją Zelandiją, Australiją ir Taivaną, ožkų pieno mišiniai naudojami daugiau nei 10 metų [3]. Ypatinga ožkų pieno ypatybė yra ta, kad jame natūraliai yra daug A2 beta kazeino, kuris struktūriškai panašus į beta kazeiną, esantį motinos piene. Virškinimo fermentai jį suskaido lengviau, todėl ožkų pieno mišiniai yra lengviau virškinami.  

    Straipsnio autorė: Joana Mikulevič
    Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos

    Kas yra A2 pienas?

    Pieno baltymai yra skirstomi į išrūgų baltymus ir kazeiną, kuris gali būti struktūriškai skirtingų formų. Nuo 2010 metų reikšmingai padaugėjo publikacijų apie A2 beta kazeino reikšmę sveikatai, o ypač sąsajas su pieno baltymų netoleravimu. Naminių žinduolių pienas jau tūkstančius metų buvo žmonių mitybos dalis. Pastaraisiais metais, didėjant pieno produktų gamybai ir vartojimui, padaugėjo žmonių alergijos karvių pieno baltymams atvejų ir pieno netoleravimo. Tarp pieno netoleravimo atvejų labiausiai paplitęs yra laktozės netoleravimas, kurį sukelia sumažėjęs fermento laktazės kiekis arba jo nebuvimas, dėl kurio pasireiškia laktozės malabsorbcija. Per pastaruosius kelerius metus mokslininkai ištyrė galimą beta kazeino baltymų frakcijos sudėties poveikį pieno baltymų netoleravimui. Kazeinai sudaro maždaug 78 proc. visų galvijų pieno baltymų, iš jų beta kazeinas sudaro 30 proc. Galvijų piene randama 12 beta kazeino variantų (A1, A2, A3, B, C, D, E, F, H1, H2, I ir G), tačiau tik 7 iš jų (A1, A2, A3, B, C, I ir E) buvo aptikti Europos galvijų veislėse. A2 variantas laikomas seniausiu variantu, iš kurio kiti atsirado dėl mutacijos. Dažniausi variantai yra A1 ir A2 .

    Kaip ir motinos piene, A2 piene yra beta kazeino su prolinu 67 aminorūgščių grandinės padėtyje, o A1 piene šioje padėtyje yra histidinas. Šis mažas skirtumas, kaip spėjama, yra susijęs su pieno toleravimu, todėl A2 pienas yra geriau toleruojamas [5]. Be to virškinant A1 beta kazeiną, dažniau išsiskiria peptidas beta kazomorfinas 7, kuris gali sukelti nepageidaujamų reiškinių. A2 beta kazeino vartojimas gali sumažinti su virškinimu susijusį diskomfortą. Dėl minėtų priežasčių rinkoje atsirado naujų produktų, kurių sudėtyje nėra A1 beta kazeino. 2022 metais gegužės mėnesį atliktas tyrimas, kuriame, naudojantis duomenų baze Web of Science, buvo atlikta bibliometrinė A2 beta kazeino tyrimų analizė. Šis bibliometrinis tyrimas parodė, kad Australijoje arba Naujojoje Zelandijoje buvo atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kuriuose įrodyti teigiami A2 beta kazeino vartojimo rezultatai .

    Ožkų piene natūraliai yra daug A2 beta kazeino, o europietiškajame karvių piene paprastai yra A1 ir A2 beta kazeino mišinys .

    Ožkų pieno mišinių toleravimas

    Mokslinės literatūros apie ožkų pieno pagrindu pagamintų mišinių kūdikiams naudojimą yra nedaug. Siekiant ištirti ožkų ir karvių pieno pagrindu pagamintų pieno mišinių kūdikiams skirtumus Vokietijoje, Kroatijoje, Austrijoje ir Ispanijoje, buvo atliktas dvigubai aklas, atsitiktinių imčių, kontroliuojamasis tyrimas. Jame kūdikiai, maitinami karvių ir ožkų pieno mišiniais, buvo lyginami su vien tik motinos pienu maitinamų kūdikių grupe. Kūdikiai galėjo būti įtraukti į tyrimą, jei atitiko šiuos kriterijus:
    • gestacinis amžius – nuo 37 iki 42 savaičių;
    • naudojantis Apgar skale, gauti ≥9 balai 10 min. po gimimo;
    • gimimo svoris – nuo 2 500 iki 4 500 g.

    Į tyrimą nebuvo įtraukiami kūdikiai, turintys virškinimo sutrikimų ar virškinimo trakto apsigimimų, bei kūdikiai, kurie anksčiau buvo hospitalizuoti ilgiau nei 3 dienas. Saugumo sumetimais kūdikiai, kuriems buvo įtariama arba žinoma alergija karvių ar ožkų pieno baltymams, arba kurių tėvams bei broliams / seserims pasireiškė alergija pieno baltymams, buvo pašalinti iš atsitiktinių imčių grupių. Kūdikiai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į 2 grupes – maitinamus karvių pieno pagrindu pagamintais mišiniais ir maitinamus ožkų pieno pagrindu pagamintais mišiniais. Tyrimo laikotarpiu nebuvo leidžiama duoti kūdikiams jokio kito maisto, išskyrus vandenį, vaistus ir vitaminų papildus. Antropometriniai matavimai buvo atlikti apmokytų slaugytojų pagal standartizuotą protokolą kelis kartus: 14 dieną (2 vizitas), 28 dieną (3 vizitas), 56 dieną (4 vizitas), 84 dieną (5 vizitas) ir 112 dieną (6 vizitas). Kiekvieno vizito metu tėvų buvo klausiama apie kūdikių išmatų pobūdį, galimus netoleravimo požymius (refliuksą, dieglius, vidurių pūtimą, nervingumą). Buvo vertinamas totalus svorio padidėjimas gramais nuo tyrimo pradžios iki 112 tyrimo dienos. Taip pat rezultatai apėmė ir svorio padidėjimą tarp vizitų (14, 28, 56 ir 84 dienomis) ir kūdikio ūgio, galvos apimties padidėjimą, atitikimą pagal Pasaulio sveikatos organizacijos standartizuotus svorio, ilgio, galvos apimties ir svorio balus. Po 16 savaičių trunkančio tyrimo vidutinis kūdikių svoris ožkų pieno pagrindu pagamintais pieno mišiniais maitinamų kūdikių grupėje buvo 7 009 g, karvių pieno pagrindu mišiniais maitinamų kūdikių grupėje – 6 781,2 g, motinos pienu maitinamų kūdikių grupėje – 6 449,3 g. Pastebėta, kad ožkų pieno pagrindu pagamintais pieno mišiniais maitinamų kūdikių svorio, ūgio ir galvos apimties padidėjimas reikšmingai nesiskyrė nuo kitų grupių. Prieita prie išvados, kad ožkų pieno mišiniai yra tinkami kūdikiams ir tinkamai stimuliuoja jų augimą. Šioje grupėje nenustatyta dažnesnio pilvo pūtimo, dieglių, nerimo epizodų, nepasireiškė kitų nepageidaujamų reiškinių. Gauti duomenys rodo, kad tiriamas ožkų pieno mišinys yra tinkamas naudoti kūdikiams .

    He ir bendraautorių atliktame tyrime vien motinos pienu maitinamų kūdikių svoris tyrimo laikotarpiu padidėjo mažiausiai, kas nėra naujas reiškinys, nes literatūroje randama daug panašių duomenų. Motinos pienu maitinamų kūdikių svoris auga lėčiau dėl savireguliacijos skirtumų, kai motinos pienu maitinami kūdikiai suvartoja mažiau energijos .
    He ir bendraautorių atliktame tyrime padaryta išvada, kad ožkų pieno pagrindu pagaminti mišiniai užtikrina tinkamą kūdikių augimą, yra gerai toleruojami ir tinkami kūdikiams naudoti .

    Kitame tyrime, atliktame Oklande (Naujoji Zelandija), buvo kviečiamos dalyvauti tik nėščios moterys, kurios medicinos personalui buvo pranešusios apie savo sprendimą nemaitinti motinos pienu. Kūdikiai nebuvo įtraukti, jei buvo diagnozuota liga, galinti turėti įtakos augimui (pavyzdžiui, įgimtoji širdies liga), jei buvo numatytas daugiavaisis nėštumas, nėštumas buvo trumpesnis nei 37 savaitės arba kūdikio gimimo svoris buvo mažesnis nei 2,5 kg. Kūdikiai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į 2 grupes. Kūdikio svoris, ūgis ir galvos apimtis buvo matuojami 3 kartus pagal specialią tyrime patvirtintą metodiką. Buvo užregistruoti nepageidaujami reiškiniai. Tyrimo pabaigoje reikšmingų svorio prieaugio skirtumų tarp kūdikių, maitinamų ožkų pieno mišiniu ir karvių pieno pagrindu pagamintu mišiniu, nenustatyta. Nebuvo pastebėta skirtumų tarp dviejų grupių kūdikių elgsenos ar nepageidaujamų reiškinių, tokių kaip vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, atsisakymas valgyti, verkimo trukmė. Taigi ožkų pieno mišinių toleravimas nesiskiria nuo karvių pieno pagrindu pagamintų mišinių .

    Apibendrinimas

    Ypatinga ožkų pieno ypatybė yra ta, kad jame natūraliai yra daug A2 beta kazeino, kuris struktūriškai panašus į beta kazeiną, esantį motinos piene, todėl ožkų pieno baltymai yra lengvai virškinami. Ožkų pieno mišinių toleravimas yra patvirtintas klinikiniais tyrimai, jie gerai stimuliuojat kūdikių augimą, todėl yra tinkama alternatyva karvių pieno mišiniams.
      

    Literatūra
    1. WHO. Exclusive breastfeeding for six months best for babies everywhere. Prieiga per: https://www.who.int/news/item/15-01-2011-exclusive-breastfeeding-for-six-months-best-for-babies-everywhere#:~:text=WHO%20recommends%20mothers%20worldwide%20to,of%20two%20years%20or%20beyond. 2011.
    2. FAO, WHO. CODEX ALIMENTARIUS - Standard for infant formula and formulas for special medical purposes intended for infants. (CXS 72-1981). Prieiga per: https://www.fao.org/fao-who-codexalimentarius/sh-proxy/en/?lnk=1&url=https%253A%252F%252Fworkspace.fao.org%252Fsites%252Fcodex%252FStandards%252FCXS%2B72-1981%252FCXS_072e.pdf.
    3. Grant C, Rotherham B, Sharpe S, et al. Randomized, double-blind comparison of growth in infants receiving goat milk formula versus cow milk infant formula. J Paediatr Child Health. 2005 Nov;41(11):564-8. doi: 10.1111/j.1440-1754.2005.00722.x. PMID: 16398838.
    4. Jiménez-Montenegro L, Alfonso L, Mendizabal JA, Urrutia O. Worldwide Research Trends on Milk Containing Only A2 β-Casein: A Bibliometric Study. Animals (Basel). 2022 Jul 27;12(15):1909. doi: 10.3390/ani12151909. PMID: 35953898; PMCID: PMC9367265.
    5. Cesário, L.M., Pires, G.P., Pereira, R.F.S. et al. Optimization of lipase production using fungal isolates from oily residues. BMC Biotechnol 21, 65 (2021). https://doi.org/10.1186/s12896-021-00724-4.
    6. Alison J. Hodgkinson, Olivia A.M. Wallace, Irina Boggs, Marita Broadhurst, Colin G. Prosser, Gastric digestion of cow and goat milk: Impact of infant and young child in vitro digestion conditions, Food Chemistry, Volume 245, 2018. Maathuis A, Havenaar R, He T, Bellmann S. Protein Digestion and Quality of Goat and Cow Milk Infant Formula and Human Milk Under Simulated Infant Conditions. J Pediatr Gastroenterol Nutr. 2017 Dec;65(6):661-666. doi: 10.1097/MPG.0000000000001740. PMID: 28968291; PMCID: PMC5704675.
    7. Jung TH, Hwang HJ, Yun SS, et al. Hypoallergenic and Physicochemical Properties of the A2 β-Casein Fractionof Goat Milk. Korean J Food Sci Anim Resour. 2017;37(6):940-947. doi: 10.5851/kosfa.2017.37.6.940. Epub 2017 Dec 31. PMID: 29725217; PMCID: PMC5932946.
    8. He T, Woudstra F, Panzer F, Haandrikman A, et al. Goat Milk Based Infant Formula in Newborns: A Double-Blind Randomized Controlled Trial on Growth and Safety. J Pediatr Gastroenterol Nutr. 2022 Aug 1;75(2):215-220. doi: 10.1097/MPG.0000000000003493. Epub 2022 Jun 6. PMID: 35666856; PMCID: PMC9278712.
    9. Bartok CJ, Ventura AK. Mechanisms underlying the association between breastfeeding and obesity. Int J Pediatr Obes. 2009;4:196–204.
    10. Ziegler EE. Growth of breast-fed and formula-fed infants. Nestle Nutrition workshop series Paediatric programme, 2006.
    11. Patro-Golab B, Zalewski BM, Kouwenhoven SM, et al.. Protein concentration in milk formula, growth, and later risk of obesity: a systematic review. J Nutr. 2016;146:551–64.
    12. Patro-Golab B, et al.. Nutritional interventions or exposures in infants and children aged up to 3 years and their effects on subsequent risk of overweight, obesity and body fat: a systematic review of systematic reviews. Obes Rev. 2016;17:1245–1257.