Ekologiškas maistas – tvarumo ir augančio gyventojų skaičiaus maitinimo idėja

Teigiama, jog ekologinė žemdirbystė yra naudingesnė aplinkai ir maisto kokybei nei įprasta, o taip pat siejama su teigiamu poveikiu vartotojų sveikatai. Ekologiškų maisto produktų sudėtyje yra mažiau pesticidų likučių, kurie gali turėti žalingą poveikį sveikatai. Be to, įrodyta, jog ekologinė žemdirbystė yra ekonomiškai naudingesnė už įprastą, atsižvelgiant į tikrąsias įprasto ūkininkavimo išlaidas. Tačiau bene svarbiausia yra tai, kad ekologinio maisto gamyba yra laikoma gyvybiškai svarbia, norint patenkinti augančios žmonijos populiacijos poreikius.

Maisto kokybė

14 iš 17 metaanalizių parodė, kad ekologiškas maistas yra maistingesnis, lyginant su įprastais maisto produktais ¹. Teigiama, kad jame yra daugiau vitamino C, antioksidantų, omega-3 riebalų rūgščių. 343 publikacijų apžvalgoje nurodoma, kad ekologiškuose maisto produktuose yra didesnė antioksidantų koncentracija. Daugelis jų siejami su mažesne lėtinių ligų, tame tarpe ir širdies-kraujagyslių sistemos bei vėžio, rizika ².
Keliose metaanalizėse pateikiama išvada, kad ekologiškame maiste yra mažesni kiekiai arba išvis nėra pesticidų likučių. Vaikų, valgančių įprastus maisto produktus, organizme aptikta reikšmingai didesni organinio fosfato metabolitų likučių kiekiai nei vaikų, valgiusių ekologišką maistą. 2012 m. Amerikos pediatrų akademija konstatavo, kad ekologiško maisto vartojimas sumažina pesticidų poveikį³.
Europos Parlamentas (2016 m. gruodį) priėjo išvados, kad:
• nėštumo metu gauti pesticidai neigiamai veikia vaikų intelektą, neurologinę elgseną, padidina aktyvumo ir dėmesio sutrikimo atsiradimo riziką,
• ekologiškas maistas gali sumažinti alergijų ir nutukimo riziką,
• antibiotikų naudojimas įprastinėje gyvulininkystėje yra pagrindinė atsparumo antibiotikams priežastis. Buvo nustatyta, kad ribotas antibiotikų naudojimas ekologiniuose ūkiuose pagerina gyvulių sveikatą, užkerta kelią ligoms ir sumažina atsparumo antibiotikams atsiradimo riziką ⁷.

Toksiškų cheminių medžiagų ir ekologiško maisto poveikis vaikų sveikatai

Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų vertinimu, dramatiškai išaugo tam tikrų smegenų vystymosi sutrikimų (pvz., autizmo) paplitimas⁵. Pasak Simono Fraserio Universiteto (Kanada) prof. med. dr. Bruceo Lanpheario „Maždaug 1 iš 10 vaikų turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, 1 iš 15 depresijos, 1 iš 50 elgesio sutrikimo požymių“. Tam įtakos gali turėti daugelis rizikos veiksnių, kurie veikia smegenų vystymąsi, tačiau svarbiausias jų - toksiškų cheminių medžiagų poveikis ankstyvuose smegenų vystymosi etapuose.
Žalingą iš aplinkos patenkančių toksinų poveikį atskleidė Minamatos (Japonija) miesto tragedija, kur moterims, vartojusioms gyvsidabriu užterštą žuvį, gimdavo kūdikiai, turintys sunkių smegenų pažeidimų (įgimta Minamata liga). „Tai pakeitė požiūrį į placentą, kaip barjerą, nepraleidžiantį toksiškų medžiagų, o tuo pačiu parodė, kokios jautrios vaisiaus smegenys“, akcentavo prof. B. Lanphearis. Ekologinės katastrofos - tai tik ledkalnio viršūnė. Pastaruosius dešimtmečius sukaupta pakankamai įrodymų, kad plačiai paplitę cheminiai teršalai turi įtakos priešlaikiniams gimdymams, žemesniam vaiko intelektui ir psichiniams sutrikimams.

Kai kurie veiksniai gali prisidėti prie besivystančių smegenų pažeidimo⁵ :
• nesusiformavęs smegenų kraujotakos barjeras, todėl labiau pralaidus toksiškoms cheminėms medžiagoms,
• sparčiai augančios ląstelės labiau pažeidžiamos,
• smegenys vystosi gerokai ilgiau nei kiti organai,
• vaisius ir vaikas turi per mažai medžiagų, galinčių neutralizuoti teršalus,
• teršalai labiau paveikia mažų vaikų organizmą nei suaugusių.

Ekologinio ūkininkavimo privalumai

Ekologinio ūkininkavimo privalumai lyginant su įprastais ūkiais yra:
• tvarumas
• gyvulių sveikatos gerinimas, ribojant antibiotikų vartojimą ir taip mažinant atsparumą antibiotikams
• didesnė biologinė įvairovė
• didesnė funkcinių grupių įvairovė (žolėdžių, apdulkintojų, plėšrūnų, gamintojų)
• geresnė dirvos kokybė, mažiau erozijos, mažiau taršos
• mažiau pasišalina maistingų medžiagų, mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas
• efektyvesnis energinių išteklių panaudojimas
• didesnis pelningumas
• socialinė gerovė: padidėjo bendravimas tarp ūkininkų ir vartotojų, didesnis užimtumas, bendradarbiavimas tarp ūkininkų, sumažintas pesticidų ir kitų teršalų poveikis

Ekologiško maisto privalumai

Ekologiško maisto privalumai lyginant su įprastais maisto produktais yra:
• Didesnė maistinė vertė
• Geresnės skoninės savybės (vaisių, daržovių)
• Mažesni pesticidų likučių kiekiai
• Mažesnė alergijų ir nutukimo rizika
• Mažesnė vėžio rizika

Ekologiškas maistas ir ligų atsiradimo rizika

Keli tyrimai buvo atlikti, siekiant ištirti, ar yra tiesioginis ryšis tarp ekologiško maisto vartojimo ir ligų atsiradimo. Perspektyvinio kohortinio tyrimo metu buvo stebėta daugiau nei 28 tūkst. nėščiųjų ir nustatyta, kad didesnis ekologiškų daržovių vartojimas buvo susijęs su mažesne preeklampsijos rizika⁶.
Moterims, kurios nėštumo metu vartojo ekologiškus maisto produktus, 58% sumažėjo tikimybė pagimdyti kūdikį su hipospadija⁶. Ši būklė siejama su gan plačiai paplitusiais antoandrogeniniais chemikalais, pvz., ftalatais.
Prancūzijoje atlikto perspektyvinio kohortinio tyrimo, kuriame dalyvavo 69 tūkst. tiriamųjų, rezultatai parodė, kad žmonės, vartoję daugiau ekologiškų gaminių, turėjo 25% mažesnę tikimybę susirgti vėžiu, ypač limfoma ir krūties vėžiu⁷.

Kaip vengti cheminių medžiagų

Geriausias būdas, siekiant suvaldyti riziką, yra vengti cheminių medžiagų žalingo poveikio. Prof. B. Lanphearis rekomenduoja valgyti šviežią, ekologišką, nesupakuotą maistą, vengti pusfabrikačių ir kuo labiau sumažinti pesticidų naudojimą gyvenamojoje aplinkoje. Labai svarbu keisti ir atnaujinti cheminių medžiagų tvarkymo teisinę bazę, mažinti pramoninių teršalų patekimą į aplinką, skatinti ekologinį ūkininkavimą.

Literatūra:
1. Reganold JR, Wachter JM. Nature Plants 2016; 2: 15221
2. Baranski M et al. British J Nutr 2014; 112: 794-811
3. Roberts JR et al. Pediatrics 2012; 130; e1765-e1788
4. European Parliament Report. Human health implications of organic food and organic agriculture, December 2016
5. Lanphear B. Annu Rev Public Health 2015; 36: 211-230
6. Torjusen H et al. BMJ Open 2014; 4: e006143
7. Baudry J et al. JAMA Intern Med; published online October 22, 2018; doi:10.1001/jamainternmed.2018.4357